Lietuvos melioracijos įmonių asociacija LR žemės ūkio ministerijai teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl melioracijos fondo steigimo.
LR Žemės ūkio ministerija 2023-02-03 Nr. 008
Melioracijos ir infrastruktūros skyrius Vilnius
gerb. Dariui Vilimui
DĖL MELIORACIJOS FONDO STEIGIMO
Įgyvendinant aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.9.5 papunktyje numatytą analitinį veiksmą „Įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą“,
LR Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) yra įvertinusi galimybes steigti melioracijos fondą, todėl atsižvelgdama į tai
Lietuvos melioracijos įmonių asociacija (toliau – LMIA) teikia pasiūlymus fondo steigimui.
1. Melioracijos fondo administravimo modelis.
1.1. Fondo steigėjas –Žemės ūkio ministerija, Fondo administratorius – Žemės ūkio ministerijos įgaliota VĮ Žemės ūkio duomenų centras.
1.2. Fondo lėšomis disponuoja ir jas tvarko taryba/valdyba, kurią sudaro: ŽŪM įgaliotas atstovas; Savivaldybių asociacijos įgaliotas atstovas; žemės ūkio sektoriaus asocijuotų struktūrų įgalioti atstovai; Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos įgaliotas atstovas; Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos įgaliotas atstovas.
Komentaras: Taryboje/valdyboje turėtų būti įtraukti miškų ūkio atstovai, susisiekimo infrastruktūros atstovai, nes LMIA manymų jie taip pat turėtų prisidėti prie fondo finansavimo. Žemės ūkio sektoriaus asocijuotų struktūrų įgalioti atstovai miškų ūkio atstovai, susisiekimo infrastruktūros atstovai valdyboje turėtų turėti didesnę dalį atstovų, nes jų dalis fonde bus 55 proc. Valdyba nustato pagrindinius finansavimo principus (Pvz. Melioracijos statiniai rekonstruojama kur nusidėvėjimas viršija X proc., ne mažiau X proc. skiriama statinių rekonstrukcijai, grioviai valomi baseininiu principu ir kt.)
1.3. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamos Savivaldybių komisijos (52 savivaldybės) ir jų pirmininkai. Be pirmininkų, į savivaldybių komisijas įeitų savivaldybės tarybos narys; žemės ūkio sektoriaus vietinių asocijuotų struktūrų įgalioti atstovai; savivaldybės žemės ūkio skyriaus atstovas.
Komentaras: Savivaldybių komisijose turėtų būti apsprendžiama kuriose vietose konkrečiai bus rekonstruojami melioracijos statiniai, apsprendžia kiek skirti statinių rekonstrukcijai, o kiek remontui, tvirtina teikiamus žemės savininkų projektus.
1.4. Rekomenduojama, kad Savivaldybių administracijos galėtų pasirengti melioracijos statinių rekonstrukcijos strateginius planus 5-20 metų laikotarpiui ir taip nusistatyti prioritetus savivaldybės teritorijoje.
Komentaras: Šiuo metu Kauno rajono savivaldybė rengiasi „Melioracijos sistemų ir statinių interaktyvaus žemėlapio ir duomenų sistemos (skaitmenizacijos) bei tvaraus, ekonomiškai pagrįsto melioracijos statinių atnaujinimo planą“.
1.5. Siūlome melioracijos fondą pervadinti į Lietuvos žemių vandentvarkos pertvarkymo fondas pritaikant aplinkosauginiams reikalavimams.
Komentaras: Rekonstruojant melioracijos ir kitus vandentvarkos statinius, būtina atsižvelgti į aplinkosaugines aktualijas, Lietuvai ir Europos Sąjungai pasirinkus žaliąjį kursą. Šiuo metu visi melioracijos rekonstrukcijos projektai pilnai atitinka Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimams – kartu su techniniu projektu yra rengiama aplinkosauginė dalis, kuri yra derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. Galimos taikyti priemonės - Grioviuose: Akmenų metiniai, šlapynių įrengimas ties žiotimis, reguliuojamų žiočių įrengimas; Rekonstruojant drenažo rinktuvus reguliuojamas drenažo įrengimas.
2. Žemių vandentvarkos fondo finansavimo modelis.
2.1. Siūlome lėšų pasiskirstymą išdėlioti sekančiai:
a. 2024 m. – 30 mln. Eur;
b. 2025 m. – 40 mln. Eur;
c. 2026 m. – 50 mln. Eur;
d. 2027 m. – 60 mln. Eur;
e. 2028 m. – 70 mln. Eur;
f. 2029-2033 m. – 75 mln. Eur;
g. 2034-2038 m. – 100 mln. Eur;
h. 2039-2043 m. – 125 mln. Eur;
i. 2044-2045 m. – 150 mln. Eur.
2.2.Siūlome Valstybės biudžeto lėšas 45 proc. proporcingai paskirstyti 52 savivaldybėms pagal sausinamą žemės plotą.
Komentaras: Susitikimuose su žemių savininkais išgirdome, labai aiškią nuostatą, kad lėšos nebūtų perskirstomos centralizuotai tarp Savivaldybių. Matematinis lėšų paskirstymas yra aiški schema, ir atspindi lėšų poreikį žemių vandentvarkos statiniams rekonstruoti.
2.3. Siūlome, kad žemės savininkų dalis 55 proc. būtų mokama iš 2 finansavimo šaltinių – žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio.
2.4. Valstybės biudžeto lėšos 45 proc. (paskirstyti savivaldybėms) ir žemės savininkų dalis 55 proc. surinkta iš žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio, būtų skiriama konkrečios savivaldybės teritorijoje esantiems žemės vandentvarkos statiniams rekonstruoti ir tarp savivaldybių neperskirstomi.
2.5. Fondo lėšomis gali būti finansuojami ES projektai skirti žemės ūkio vandentvarkai. Šiuo metu finansavimo intensyvumas sumažėjęs nuo 80 proc. iki 65 proc., todėl kyla didelė rizika, kad lėšos 40 mln. Eur skirtos žemės ūkio vandentvarkos statinių rekonstrukcijai liks nepanaudotos. Finansavimas fondo lėšomis galėtų siekti iki 35 proc., (spręstų Savivaldybių komisijos) ir paskatintų žemės savininkus imtis iniciatyvos ir dalyvauti projektuose. Fondo biudžetas padidėtų 40 mln. Eur.
2.6. Rekomenduojama dalį fondo pinigų 10 - 15 proc. skirti programai skatinančiai atskirų žemės savininkų iniciatyvai.
Komentaras: Žemės savininkai siekiantys kad jų sklypuose būtų rekonstruoti vandentvarkos statiniai teikia projektus savivaldybių komisijai prie projekto prisidėdami pvz. 10 proc. Taip dar labiau paspartintume žemių vandentvarkos rekonstrukciją ir padidindami fondo biudžetas.
LMIA pritaria LRV ir ŽŪM iniciatyvai steigti melioracijos fondą, kadangi melioracija yra kritinė infrastruktūrą Lietuvos Respublikai, aptarnaujanti žemės ūkio naudmenas, miškus, inžinerinius statinius (kelius, geležinkelius, pastatus ir kt.), gyvenamąsias teritorijas. Neveikianti ar blogai veikianti žemių vandentvarka ŽŪM vertinimu per ateinantį 19 metų laikotarpį, sudarys nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur. nuostolį už negautą žemės ūkio produkciją.
Prašome, LR Žemės ūkio ministeriją, įtraukti LMIA į viešas darbo grupes (jei tokios bus kuriamos) ar viešus svarstymus, susitikimus (jei tokie bus organizuojami) susijusius su melioracijos fondo steigimu.
Pirmininkas Andrius Marinas