Lietuvoje žemės ūkio šakos krinta viena po kitos. Sunaikintas kailinių žvėrelių verslas. Sparčiai mažėja karvių. Derlingoje žemėje privalu auginti žolę, tačiau jos niekam nereikia. Miškai virsta dykvietėmis. Pasėliai skęsta, nes galutinai susidėvėjo melioracijos sistemos. Skęsta paukštininkystė, kiaulininkystė, net žuvininkystė skęsta. Tuo pačiu buksuoja ir kitos su žeme susijusios šalies ūkio šakos. „Vargu ar skęstume, jei taptume vieningi. Lengva politikams ir valdininkams trypti nesusivienijusius tyliuosius. Gana kiekvienam su savo rūpesčiais lindėti kamputyje! Esame galingi dirbti, būkime stiprūs ir imkime gintis", — aidėjo Lietuvos agroparlamento (LAP) Forume.
Lietuvos agroparlamento steigėjai ir Forumo organizatoriai: „Ūkininko patarėjo" leidinių vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis.
Forumas — istorinis
LAP Forumas vyko praėjusį šeštadienį, lapkričio 11 d, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽDA) centrinių rūmų Iškilmių salėje. Jame dalyvavo ūkininkai, žemės ūkį aptarnaujančių ir jo užaugintų žaliavų perdirbimo, mėsos, pieno, paukštininkystės, žuvininkystės įmonių, taip pat mokslo, miškų savininkų, medžioklės ūkio, melioracijos, kitų organizacijų atstovai.
„Susirinkote tie, kuriems labiausiai rūpi Lietuvos žemės ūkis, visuomenės aprūpinimas kokybišku ir įperkamu maistu. Pasielgėte pilietiškai, radę laiko šiam Forumui — atsiplėšę nuo savo ūkio, verslo, šeimos. Dabar, skirtingai nei prieš 35 metus, sunku žmones pašaukti ten, kur svarstomi aktualūs Lietuvos klausimai: dažnas gyventojas lindi savo pasaulėlyje ir pakvietus nebesirenka minios j gatves", — sveikindamas Forumo dalyvius, svarstė jo pirmininkas, vienas iš trijų LAP steigėjų, „Ūkininko patarėjo" leidinių vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir pabrėžė, kad renginys — istorinis. Mat pirmąkart nuo 1990 m. kovo 11-osios, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, vienoje erdvėje susirinko žemės ūkio ir gretimų sektorių atstovai, žaliavų gamintojai ir jų perdirbėjai. Jie, deja, neretai priešinami vieni su kitais.
Susiję vieni su kitais
„Lietuvos agroparlamento durys turi būti plačios kaip daržinės vartai. Tebūna tai demokratiška organizacija — bendram tikslui telkianti įvairių nuomonių žemės ūkio ir jam artimų sričių atstovus. Esame vieni su kitais susiję. Pavyzdžiui, mažėjant pieno ūkių, kenčia ir „geležų", t. y. žemės ūkio technikos, įrangos verslas, mažiau bereikia kukurūzų sėklos, perdirbimo pramonė netenka pieno ir mėsos, o laukai — trąšos", — teigė V. Neverdauskas ir priminė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. jis kartu su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LOS) pirmininku Raimundu Juknevičiumi ir tuomečiu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽOBA) prezidentu Petru Puskunigiu ŪP redakcijoje pasirašė LAP steigimo sutartį. Tų pačių metų lapkričio 7 d. VĮ Registrų centras šią asociaciją registravo JAR sistemoje. Asociacijos ženklas registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.
V. Neverdauskas supažindino su LAP tikslais. Jie minimi ir LAP Forumo dalyvių Komunikate, kuris buvo paskelbtas renginio pabaigoje.
Melioracijos sektorius — gyvybiškai svarbus
„Melioracijos sektorius — gyvybiškai svarbus. Dėl nepakankamo valstybės dėmesio didžioji dalis melioracijos sistemų — 2 mln. ha — yra kritinės būklės, kai kurios nusidėvėjusios 100 proc. Šiemet VDU ŽŪA niekas nestojo j hidrotechnikos bakalauro studijas. Žemės ūkis supriešintas su gamtosauga. Sunykusi melioracijos sistema — taškas gamtosaugai”, — optimizmu netryško ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Andrius Marinas.
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Andrius Marinas
„Ateityje dar sunkesnė kova vyks tarp melioratorių ir gamtosaugininkų", — replikavo LMPA vadovas E Mackevičius. „Yra reguliuojamo drenažo, labai naudingo gamtosaugai. Reikėtų daugiau viešinti apie tai. Norėtume įsitraukti j LAP veikią", — teigė A. Marinas.
Plačiau apie įvykūsį forumą galite pasiskaityti,